Tam, kad galėtume kokybiškai teikti paslaugas Jums, mes naudojame slapukus, kurie yra išsaugomi Jūsų kompiuteryje. Paspausdami SUTINKU, Jūs patvirtinate, kad esate informuotas apie slapukų naudojimą mūsų tinklalapyje. Atjungti slapukus Jūs galite savo naršyklės nustatymuose. Sutinku X
Print header


Pakankama senatvės pensija: ką daryti, kad netektų skursti?

2021 09 30 13:08:00

Istoriškai susiklosčiusi situacija, kai vyresniame amžiuje tikimasi išgyventi gaunant vien tik valstybės garantuojamą senatvės pensiją, jau ne vienerius metus sistemingai keičiasi. Ekonomistai, net tie, kurie kritikuoja pokyčius, nuolatos primena – kiekvienas darbingo amžiaus žmogus turi skirti dalį pajamų taupymui, nes vėliau sukaupti pragyvenimui pakankamą sumą gali būti sudėtinga. Tikėtis adekvačios paramos iš viešosios pensijų sistemos nereikėtų – mūsų senėjančioje visuomenėje toks modelis vargu ar įmanomas.

Tokie teiginiai daug kartų girdėti, tačiau daugeliui taupymas vis dar yra iššūkis, priežastys – taip pat finansinės: nepakankamos šeimos pajamos, per didelė kasmėnesinių išlaidų suma, skiriama būsto paskolai ar kitiems įsipareigojimams padengti. Klausimų kelia taip pat ir lėšų kaupimo būdai – ką pasirinkti, kad netektų gailėtis? Šiuos klausimus jau galime užduoti tiems, kurie po pensijų reformos, leidusios pradėti taupyti savarankiškai, šiandien yra sulaukę pensinio amžiaus ir gali pasidalinti savo asmenine taupymo patirtimi.

Profesorius Antanas Sederevičius: dirbantys ir uždirbantys turi patys prisidėti prie savo būsimos pensijos

Akademikas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos fakulteto profesorius Antanas Sederevičius, nors sėkmingai tęsia darbą dėstydamas studentams, jau gali pasidalinti savo taupymo senatvės pensijai patirtimi. A. Sederevičius pradėjo taupyti papildomai II pakopos pensijų fonde nuo 2004-ųjų, iš karto po pensijų reformos, kuri įdiegė galimybę prisidėti prie pensijų kaupimo asmeninėmis pajamomis. „Mūsų jauna valstybė ir taip turi daug funkcijų ir nemenkų iššūkių, todėl tikėtis visiško efektyvumo iš senatvės pensijų išmokų – naivu. Aš pats visą gyvenimą buvau ir tebesu darbingas, uždirbau pakankamai, tad papildomas poros procentų nuo atlyginimo skyrimas taupymui, nebuvo finansiškai skaudus. Taip pat ir valstybė pridėjo dalį, todėl rezultatas – plius 108 eurai prie senatvės pensijos“, - pasakoja profesorius.

Kaupimas II pensijų pakopoje nebuvo vienintelis įrankis, padėjęs A. Sederevičiui užsitikrinti oresnę ateitį. Finansų konsultanto paskatintas, jis taip pat buvo apsidraudęs investiciniu gyvybės draudimu. Šį sprendimą priėmė paskatintas savo gyvenimo būdo ir noro, atsitikus nelaimei nepalikti šeimos bėdoje. „Anksčiau tikrai daug keliaudavau, nuolatos būdavau užsienyje. Ir dažnai pagalvodavau – o kas jei sveikata sušlubuos būnant ne Lietuvoje, kas padės? Nesinori užkrauti tokių atsakomybių ir naštos artimiesiems, tad visą parą ir kur bebūtum galiojantis gyvybės draudimas atrodė patrauklus būdas užbėgti įvykiams už akių“, - dalinasi savo poreikiais A. Sederevičius.

Pašnekovas sako, kad nuogąstavimai neišsilipdė – kelionėse sveikata nebuvo sušlubavusi, tačiau senjoras džiaugiasi sukaupęs visai padorią sumą. „Didžiausią draudimo sutarties naudą pamačiau vėliau, kai išsiėmiau sukauptą sumą. Tada supratau, kad pavyko sutaupyti“, - pasakoja profesorius.

Finansų patarėjas – kaip psichologas piniginei

Gyvybės draudimo ir pensijų fondų bendrovės „Aviva Lietuva“ vyr. patarėjas-ekspertas, konsultuojantis gyventojus kaupimo bei draudimo klausimais, sako, kad taupymo patarimais pasinaudoję žmonės nesigaili. „Nesu girdėjęs, kad kažkas sakytų „blogai padariau, kad taupiau“, paprastai sulaukę pensinio amžiaus žmonės kalba kitaip. Ateina suvokimas, kad ilgą laiką atsidedant, kad ir nereikšmingą sumą, ilguoju laikotarpiu galima pasiekti neblogų rezultatų“, - sako ekspertas.

Asmeninių finansų valdymo patarėjas pabrėžia, kad visada informuoja klientus – taupyti sąlyginai mažesnėmis sumomis geriau nei netaupyti iš viso, tačiau norint sulaukus pensinio amžiaus gyventi finansiškai patogiai, reikėtų įmokas pamažu didinti ir rinktis ne vieną taupyti padedantį produktą.

Finansų ekspertas, paklaustas, ką pataria savo konsultuojamiems klientams, pasakoja apie būdus, leidžiančius sutaupyti ir pasiruošti netikėtiems gyvenimo įvykiams. „Visada sakau: pensijų II pakopa kaip disciplina mums – yra geras produktas. Dalyvauti II pakopos pensijų kaupime yra minimalus planas, ką privalome turėti, be to, šį būdą remia ir skatina valstybė, prisidėdama prie mūsų taupymo tikslų. Tačiau siekiant sutaupyti pirkiniui, pavyzdžiui, kad sulaukus pensinio amžiaus galima būtų nusipirkti sodo namelį, arba tam, kad pajamos išliktų artimos darbo užmokesčiui, reikalingi papildomi įrankiai. Tai gali būti, tarkime, savarankiškas taupomų lėšų investavimas ar investicinis gyvybės draudimas, leidžiantis patikėti taupymą nuolatiniam asmeninių finansų konsultantui“, - komentuoja esamus taupymo įrankius finansų ekspertas.

Tadas Kvasilius sako, kad per ilgą konsultavimo patirtį, jau ne vieną istoriją turi kišenėje apie sėkmingus investavimo sprendimus. „Kasmet pasiskambinu ir, jei tik įmanoma, susitinku su kiekvienu savo klientu, kartu peržiūrime sutartį, įvertiname naujas aplinkybes, drauge apsvarstome ateities perspektyvas ir galimybes, nustatome tos dienos poreikį – pagal tai keičiame paslaugų paketą. Toks mano darbas – nuolatos būti kliento piniginės patarėju, rasti tokį sprendimą, kuris padėtų žmogui pasiekti ateities tikslų. Ir kiekviena istorija, kai tai pavyksta, dar labiau motyvuoja padėti ir kitiems“, - apie darbo subtilybes pasakoja finansų konsultantas.