Tam, kad galėtume kokybiškai teikti paslaugas Jums, mes naudojame slapukus, kurie yra išsaugomi Jūsų kompiuteryje. Paspausdami SUTINKU, Jūs patvirtinate, kad esate informuotas apie slapukų naudojimą mūsų tinklalapyje. Atjungti slapukus Jūs galite savo naršyklės nustatymuose. Sutinku X
Print header


Mano pensija: pakopų lenktynės ar tvirto namo statyba?

2018 08 09 09:30:00

Kitų metų sausio 1-oji simbolizuos dar vienos naujos ateities būsimiems pensininkams pradžią. Tiesa, nauja ateitis galios tol, kol į jos vietą neatsistos kita. Tokio įvykio tikimybė – gan didelė, nes per 15 metų, kiek jau veikia II pensijų pakopa, ji pertvarkoma jau 10-ąjį kartą. 

Skubos tvarka Seime patvirtinus šūsnį mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimų, pagaliau pradėta diskutuoti (nors ir per vėlai), kas gi laukia ateities pensininkų, vėl ištrauktos apsimoka/neapsimoka svarstyklės. Kalbama, kad kuo mažesnį darbo užmokestį gauna dirbantysis, tuo jam labiau apsimoka dalyvauti II pensijų pakopoje, nes valstybės skiriama subsidija bus didesnė už jo paties įnašą, ir tai nesunku įrodyti. Pavyzdžiui, jeigu žmogus gauna minimalų atlyginimą, prie savo pensijos jis prisidės 12 eurų, o valstybė į jo asmeninę sąskaitą pensijų fonde perves dar 16,4 euro. Ši subsidija asmeninei žmogaus investicijai suteiks net 136 proc. grąžą. Jeigu dalyvaujančio pensijų kaupime atlyginimas atitinka šalies vidutinį, grąža sieks 50 proc. – valstybė tau duos pusę tiek, kiek ir pats atsidėsi pensijai. Tokių didelių ir garantuotų palūkanų tikrai niekur negausi.

Vis dėlto, valstybės skiriama parama II pakopoje reikšminga ir gaunantiems didelius atlyginimus, kad ir kaip būtų stengiamasi parodyti priešingai. Kaip pateikiama „Verslo žinių“ pavyzdyje, jeigu žmogaus atlyginimas (neatskaičius mokesčių) po perskaičiavimo vietoj 2000 eurų sieks 2578 eurus, jam kur kas labiau apsimokėtų ateičiai kaupti III pakopoje. Tačiau, jeigu asmuo lieka II pakopoje, savo pensijai jis atidės kas mėnesį po 77,34 euro. Valstybės parama sieks 16,4 euro, vadinasi, dėl šios subsidijos jis jau uždirbs garantuotą 21 proc. grąžą. Net ir uždirbant dar didesnius atlyginimus, grąža dėl valstybės paramos išlieka apčiuopiama. Tad, ar tikrai verta savo ateities aktyvus laikyti tik viename krepšelyje?

Tačiau, kad ir kaip bandoma parodyti, jog III pensijų pakopa daugiau uždirbantiems yra naudingesnė už II-ąją, dėl pensijos lenktyniauti neverta – abi pensijų pakopos tik papildo viena kitą. Tik taip išnaudodami visas galimybes, per ilgą laiką kantriai bei nuosekliai, įmoka prie įmokos, pasistatysime tvirtus finansinius pamatus oriam gyvenimui senatvėje.

Daugiau uždirbantieji ne tik gali sau leisti, bet ir turėtų kaupti papildomai – šie žmonės įpratę gyventi iš didesnių pajamų, todėl jiems reikės ir didesnės pensijos. Tuo labiau, kad laiko mėgstamai veiklai išėjus į pensiją tikrai padaugės. To nepadarysi su dabartine vidutine 300 eurų pensija. Svarbiausia – nepalikti savo pensijos mistiniams „geresniems laikams“.

Tačiau „geresniems laikams“ politikai palieka jų pačių priimtų pokyčių pristatymą visuomenei. Lemtingi sprendimai priimti prieš daugiau nei mėnesį, tačiau iki šiol trūksta informacijos – reikalingus poįstatyminius aktus ketinama parengti rudeniop, bet pensijų fondų bendrovės turės suspėti viskam pasiruošti iki sausio 1 d. Be abejo, absoliuti dauguma šalies gyventojų šiuo metu taip pat gyvena nežinioje, kas laukia jų ir jų pensijų, tai gal pradėkime juos šviesti dabar? Tik panašu, kad šią pareigą eilinį kartą iš valdžios turės perimti verslas.

Atsakymai bent į porą kiekvienam būsimam pensininkui svarbių klausimų yra žinomi. Ar pragyvensiu iš valstybinės pensijos? Ne. Kas turi pasirūpinti, kad išėjus į pensiją man užteks pinigų daugiau nei tik mokesčiams ir vaistams? Aš pats. Yra dar ir trečias klausimas: ką turiu daryti, kad mano pensija būtų bent kiek didesnė nei tie vargani 300 eurų? Kaupti. Ar tai būtų 10, ar 150 eurų – jokia suma nėra per maža.

Rekomenduojama, kad būsima pensija siektų bent 70 proc. buvusio atlyginimo, ir ją užtikrins visų pakopų sinergija. Vien tik iš valstybės mokamos pensijos nepragyvensime – iš jos vargiai pragyvena net ir dabartiniai senjorai. Ką jau bekalbėti apie būsimus.