Tam, kad galėtume kokybiškai teikti paslaugas Jums, mes naudojame slapukus, kurie yra išsaugomi Jūsų kompiuteryje. Paspausdami SUTINKU, Jūs patvirtinate, kad esate informuotas apie slapukų naudojimą mūsų tinklalapyje. Atjungti slapukus Jūs galite savo naršyklės nustatymuose. Sutinku X
Print header


Tarptautinis tyrimas: kiek mums trūksta pensijai?

2017 03 07 14:30:00
Per ateinančius 40 metų į pensiją išeis 1,4 mln. Lietuvos gyventojų. Kalbos apie neaiškią šiandien dirbančiųjų ateitį netyla, o itin mažos pensijos – opi problema ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, rodo „Aviva“ grupės ir „Deloitte“ atliktas tarptautinis pensijų stygiaus tyrimas.
Tyrimas atskleidžia, kiek lėšų žmonės, kurie išeis į pensiją 2017-2057 metais, turi atsidėti kasmet, kad pensijoje gyventų visavertį gyvenimą. Lietuvoje šis rodiklis siekia 5,4 mlrd. eurų per metus.

„Pensijų trūkumo problema ne tik Lietuvoje, tačiau ir visoje Europoje išlieka vienu aktualiausių ilgalaikių socialinės politikos klausimų šalių vyriausybėms, finansų sektoriui ir gyventojams. EBPO skaičiavimais, oriam gyvenimui pensijoje žmogui reikia vidutiniškai 70 proc. buvusių pajamų. Tyrimas rodo, kad dėl emigracijos, ilgesnės gyvenimo trukmės, nepakankamų viešųjų finansų, Lietuvos žmonių pajamos senatvėje po 30-ies metų tesieks trečdalį buvusių pajamų“, – sako gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė Asta Grabinskė.

Lietuvių pensijos – tarp mažiausių visoje Europoje

Šiuo metu didžiausią buvusio atlyginimo dalį gauna Lenkijos (54 proc.) ir Prancūzijos (53 proc.) pensininkai, o vieną mažiausių – Lietuvos (41 proc.) senjorai. Visgi, tyrimo duomenimis, net toms šalims, kuriose pensijos sudaro didžiausią buvusių pajamų dalį, ateities spalvos nėra šviesios. Per artimiausius 30 metų šis rodiklis mažės daugumoje Europos valstybių. Pavyzdžiui, Lenkijoje jis mažės nuo 54 iki 37 proc., Ispanijoje – nuo 48 proc. iki 29 proc., Lietuvoje – nuo 41 proc. iki 32 proc., Jungtinėje Karalystėje – nuo 39 proc. iki 31 proc.

Per artimiausius 40 metų visai Europai kasmet reikėtų sutaupyti 2 trilijonus eurų, kad į pensiją išeinantys gyventojai nejaustų pensijų stygiaus. Ši suma sudaro 13 proc. viso regiono BVP. Lietuvoje pensijų stygius, 5,4 mlrd. eurų, taip pat siekia 13 proc. šalies BVP. Didžiausią pensijų stygių turi Ispanija, kur jis siekia 17 proc. BVP. Toks pensijų trūkumas lygus visoms Ispanijos išlaidoms sveikatos apsaugai ir pensijoms.
2016 metais 19 proc. europiečių buvo vyresni nei 65 metų, o per artimiausius 40 metų šis skaičius padidės iki 28 proc., tad beveik trečdalis Europos rizikuoja gyventi negaudami pakankamai lėšų oriai senatvei.

„Pernai 65 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų skaičius Lietuvoje taip pat sudarė 19 proc., tačiau visuomenės senėjimo tempai mūsų šalyje yra spartesni nei vidutiniškai Europos šalyse, todėl po 40 metų šis skaičius gali padidėti iki 33 proc. ir daugiau“, – demografines Lietuvos problemas įvardija Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas prof. Boguslavas Gruževskis.

Priemonių mažinti pensijų stygių turi imtis verslas, valstybė ir patys gyventojai

Tyrimas parodė, kad tradicinės priemonės, kurių imasi valstybės, mažindamos pensijų stygių, tokios kaip pensinio amžiaus ilginimas ar valstybės mokamos pensijos didinimas, yra nepakankamos stygiui panaikinti. Neretai jos gali sukelti net papildomų problemų valstybių finansams.
Pavyzdžiui, pensinio amžiaus ilginimas 5 ar 10 metų pensijų stygių Europoje sumažintų atitinkamai 25 proc. ir 50 proc. Tačiau toks drastiškas veiksmas sukeltų naujų iššūkių – dirbantys brandaus amžiaus žmonės greičiausiai turės įvairių sveikatos problemų, tad valstybės biudžete tektų ieškoti papildomų išmokų jiems ligos atveju, taip pat sunkiau įsidarbintų jauni specialistai. Valstybės mokamos pensijos didinimas dešimtadaliu stygių sumažintų 25 proc., tačiau šis sprendimas taip pat būtų sunkiai pakeliamas valstybių viešiesiems finansams.

„Europos mastu taikomos politinės priemonės nepanaikins pensijų stygiaus. Valstybės, finansų sektorius ir patys gyventojai bendromis jėgomis turime imtis veiksmų ir jį sumažinti. Pensijų sistema turi būti stabili ir skatinanti asmeninį kaupimą. Valstybė turi skatinti asmeninę žmonių atsakomybę už savo gyvenimą pensijoje, aktyviau bendradarbiauti su finansų sektoriumi šviečiant visuomenę“, – pasakoja A. Grabinskė.

Nors tyrimų duomenimis, daugiau nei pusė lietuvių (53 proc.) planuoja dirbti ir sulaukę pensijos, tačiau planas oriai pensijai – paprastesnis. Kuo jaunesni žmonės pradės kaupti ateičiai, tuo mažiau jiems reikės atsidėti pinigų, kad gyvenimui pensijoje sukauptų pakankamą sumą.
„Tarkime, vidutinį šalies atlyginimą uždirbančiam 30-mečiui, jau kaupiančiam pensijai II pakopoje, kiekvieną mėnesį užtektų papildomai taupyti po 25 eurus, kad pensijoje jo pajamos siektų 70 proc. buvusio uždarbio, o 50-mečiui reikėtų atsidėti gerokai daugiau – apie 160 eurų“, – skaičiuoja A. Grabinskė.

Problemą sprendžiame, bet nepakankamai

Tyrimas Europoje buvo atliktas jau antrąjį kartą. Nuo 2010 metų pensijų stygius visoje ES išaugo 107 mlrd. eurų, Lietuvoje per šį laikotarpį pensijų stygius padidėjo 0,4 mlrd. eurų.

Pensijų stygiaus augimui Lietuvoje daugiausia įtakos turėjo ilgesnis prognozuojamas gyvenimas pensijoje. Gyvenimo pensijoje prognozė per pastaruosius šešerius metus išaugo nuo 15 iki 20 metų. O tai reiškia, kad išeinantiems į pensiją reikės turėti ir didesnę sukauptą pinigų sumą.
Visgi pensijų stygiaus augimas būtų buvęs dar didesnis. Jį sumažino aktyvesnis gyventojų kaupimas II pakopos pensijų fonduose nuo 2014 m., kuomet gyventojai papildomai į pensijų fondą perveda dalį savo lėšų ir gauna valstybės paramą.

Apie „Aviva Lietuva“

15 metų Lietuvoje veikianti gyvybės draudimo ir pensijų kaupimo bendrovė „Aviva Lietuva“ yra tarp trijų didžiausių gyvybės draudimo įmonių ir pensijų valdytojų šalyje. Bendrovė priklauso vienai stambiausių draudimo grupių Europoje „Aviva“. Iš viso „Aviva Lietuva“ aptarnauja 283 tūkst. gyvybės draudimo ir pensijų fondų sutarčių.

Apie tyrimą

Tarptautinį pensijų stygiaus tyrimą „Aviva“ grupė ir audito bendrovė „Deloitte“ atliko jau du kartus, 2010 ir 2016 metais. Tyrimas parodo, kiek žmonės, išeidami į pensiją 2017-2057 metais, turėtų kasmet atsidėti, kad užpildytų trūkumą tarp pensijos, kurią gaus ir pensijos, kurios jiems reikėtų, kad jų gyvenimo lygis būtų orus. Pensijų stygius buvo įvertintas visoje Europos Sąjungoje, detaliau analizuotos pensijų sistemos 8 šalyse: Airijoje, Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje, Italijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje.

Tyrimo infografikas ČIA.